„Aš“ – kėdė? Linksma analogija kuri paaiškina susitapatinimą su kūnu

Vizualizuok akimirkai, kad Tu – ši kėdė paveiksliuke.

Jautiesi nepatogiai būdamas kėde? Tęsk skaityti toliau. 🙂

Vos tik gimus tavo kūnui, tu buvai visur ir žiūrėjai į „dalykus“ su didžiausiu susidomėjimu. (Kai artimiausiu metu sutiksi mažyti vos gimusį kūdykį, atkreipk dėmesį kaip jis žvelgia į pasaulį ir kokios jo akys. Jis tavo guru!)

Labai greitai po gimimo, tėvai tavo kūnui davė vardą ir pamažu pradėjo badyti į jį pirštu sakydami čia esi „Tu“. Tu buvai atviras informacijai ir dar nežinojai kas čia per pasaulis, tad priėmėi šį „faktą“ kaip savo gyvenimo tiesą. Taip pat kaip priimi ir tiki, kad tai, ką žmogus vadina „medžiu“ miške, iš tiesų yra medis.

Bet tai tik žodinis sutartas pavadinimas, ar ne?

Štai viena iš mano mylimų ištraukų iš filmo „The Sea That Thinks“:

Kartą buvo Jūra…

Jūra gyveno natūralioje ir laimingoje būsenoje vis banguodama ir stebėdama savo įspūdingas nuolat besikeičiančias bangas…

Vieną rytą, iš niekur nieko, jūrą pagalvojo, kad ji – medis pakrantėje…

Ši įdėja truko amžinai…

Jūra niekada nebesijautė laiminga…

***

Įsivaizduok šį naują scenarijų:

Tu gimei šiame pasaulyje ir visa žmonija galvoja, kad jie yra kėdės. Tu turi žmogaus kūną, bet galvoji, kad iš tikro tu esi kėdė. Visa industrija yra pastatyta ant to kaip kuo geriau išlaikyti savo kėdę sveika ir paversti ją kuo gražesne už kitas kėdes.

Jeigu kažkuri tavo kėdės dalis tau atrodo per maža – už tam tikrą pinigų sumą tu gali ją padidinti.

Jeigu ji per ruda – už tam tikrą sumą gali padažyti ją labiau šviesesne.

Dabar jeigu kažkas ateina ir sako tau, kad tu (kėdė) esi negraži – Tu jautiesi liūdnai.

Jeigu kažkas ateina ir spiria į vieną tavo (kėdės) koją – Tu jauti pykti ir norisi keršyti…

Jeigu kėdė netyčia sulūžta – Jauti, kad tuoj mirsi.

Gali šią istoriją laikyti juokinga arba ne. Bet mūsų dabartiniame pasaulyje tai beveik tas pats su susitapatinimu su kūnais.

Yra didžiulis skirtumas žinoti, kad tu patiri gyvenimą per šį žmogaus kūną kaip per „droną“ PRIEŠ aklą tikėjimą, kad tu esi šio „drono“ viduje ir susitapatinimą su šiuo konceptu.

Visas gyvenimas, kurį žinai iki šiol, nuo pat pirmos kūno gimimos dienos yra kolekcija skirtingų patirčių kurias patyrei dėka šio kūno + mintys, emocijos, jausmai ir galbūt keletas kitų patirčių.

Tikriausiai niekada gyvenime neklausei savęs kas visą tai patiria arba iš kurios vietos?

Kodėl?

Tai sukūrė neuronų struktūrą smegenyse pavadinimu „Aš“, kas privertė tave susitapatinti su šiuo žmogaus kūno „dronu“ ir tikėti, kad tu esi kažkur jo viduje.

Ant tavo akių atsirado užsklanda dar vadinama „ego programa“. Paprastai kalbant: Žodis „Aš“ ir jo reikšmė prilygsta jausmui, kad aš esu kažkur kūno viduje. Savirealizacija kviečia pasitikrinti ar tai iš tikro tiesa.

Ar gali būti kūno viduje? Kai mintys tavo dėmesį nuneša į istoriją – šio kūno nebejauti. Tai reikštų – esu mintyse = aš negyvas.

Patirtis juk sako ką kitą?

Priešingai, šiandien net labai populiaru daryti įvairias praktikas, kad dienos metu žmogus būtų dėmesingesnis apie savo kūną nes retas jį iš tikro jaučia. Taigi kur tu esi?

Gyvenk ramybėje ir būk laimingas(a). R.

Norėtum gauti laišką apie savirealizacijos susitikimus ir naujus įrašus? Tada kviečiu įvesti savo el. paštą apačioje:

=> Turi klausimą? Gali paklausti jo paspaudus čia

=> Individuali Savirealizacijos sesija

=> Grįžti į "Skaitiniai" skyrelį

=> Grįžti į pagrindinį