Balandžių „pridaryta“ miesto aikštė – Analogija kaip tavo mintys priverčia Tave gyventi šiukšlyne

Kartą buvo nuostabus miestas kuriame nuolat su fotoaparatais gatvėmis vaikščiodavo minios turistų…

Po tam tikro laiko į pagrindinę miesto aikštę, iš niekur nieko, pradėjo burtis šimtai gražuolių balandžių…

Turistams jie pasirodė labai gražūs ir išskirtiniai, tad balandžius pradėjo su visa meile negailėdami šerti. Šalia net atsidarė nedidelė vietinė krautuvėlė kurioje turistai galėjo nusipirkti maisto pašerti šiuos mažylius…

Dar daugiau balandžių pradėjo atskristi net ir iš kitų miestų. Kažkaip jie tarpusavyje išgirdo, kad „Ši vieta itin gera gauti maisto“!

Istorija skamba labai gražiai, ar ne?

Deja, ne miesto aikštėje gyvenantiems žmonėms…

Šie balandžiai „super apkakojo“ visą miesto aikštę ir ji pasidarė labai nešvari ir net gėdinga vietiniams gyventojams.

Taigi po pasitarimo jie kartu nutarė, kad pastatys ženklą kuris sako „Šerti balandžius griežtai draudžiama. Bauda 200 Eur.“

Joks turistas, žinoma, nerizikavo mokėti tokios baudos ir negaudami maisto, balandžiai turėjo pradėti ieškoti kitos vietos…

Pamažu jie išsiskirstė iš miesto aikštės ir dingo kažkur kitur.

Po poros savaičių – jokių balandžių! (Vos keletas, kuriems pasisekdavo rasti kavinių lankytojų netyčia pabertų likučių.)

Miesto aikštė buvo kruopščiai išvalyta ir ji vėl atrodė nuostabiai švari. Gyventojai buvo labai laimingi, kad rado šį sprendimą.

Tai yra visiška analogija kaip veikia mintys!

Jos yra lyg maži mieli balandžiai kurie nuolat atsiranda ir tikrai nenori dingti iš tavo gražiosios „miesto aikštės“ tol, kol gauna maisto.

Mintys maitinasi tavo susidomėjimu jų istorijomis ir nuolatiniu dėmesiu.

Niekas nepasirenka minčių kurios ateina. Jos kaip balandžiai atskrenda neaišku iš kur ir išskrenda neaišku kur kai nebegauna šio maisto.

Kai aiškiai pajauti atstumą nuo savęs (tai, kas stebi ir žino mintis) ir minčių (balso galvoje kuris lyg kalba už tave), jos tau pasidaro juokingos ir nebesvarbios. Tai reiškia – DAUGIAU JOKIO MAISTO BALANDŽIAMS.

Žmones labiausiai apgauna mintys kurios prasideda žodeliu „Aš“ ir „man“. Savo kelionėje mane labiausiai apgavo šios dvi mintys: „Aš turiu uždirbti daug pinigų, kad būčiau laimingas“ ir „Aš turiu nušvisti nesvarbu kas“. Šėriau šias mintis ne vienerius metus…

Kiekviena mintis kuri atsiranda reikalauja tavo dėmesio ir energijos, kad ji galėtų išlikti „miesto aikštėje“. Jeigu nebetiki jomis ir jų istorijomis, jų vis atsiranda mažiau ir mažiau.

Žmonės daro klaidą bandydami suvaldyti savo mintis per „jėgą“. Tokiu atveju jie prikuria dar daugiau pasipriešinančių minčių ir tai lyg atsinešti bulvinį maišą kuris pilnas balandžių pašaro ir ant kurio nupieštas besišypsantis balandis.

*** PABANDYK ***

Nuostabi praktika padedanti atsitraukti nuo minčių yra ši. Gali pabandyti jeigu nori ir jauti:

Pasiimk rašiklį ir ant lapo užrašinėk visas savo mintis ir emocijas kurios ateina ir keičiasi tuo momentu. Būk stebėjimo režime ir daugiau nieko nedaryk. Stebėk ir rašyk. Lyg žvejys laukiantis kol užkibs. Mintis = žuvis.
(Pavyzdžiui 10min.)

Tada perskaityk ir pažiūrėk, kokios jos kūrybingos ir kiek daug minčių, atrodo, yra asmeniškos ir prasideda žodžiais „Aš“ ir „man“!

Tai ne apie tave! Tu jas užrašinėji tiesiog pastebėdamas jas ir matai kaip jos visos atsiranda ir dingsta. Tu esi tai, kas jas stebi ir žino, suvokia. Šiuo pratimu sustiprinsi atsitapatinimą nuo minčių ir pamatysi kaip savaime kuriasi įvairios istorijos. Pamatymas = nebetikėjimas = laisvė.

Kai mintys nebėra tokios artimos, atsiranda vis daugiau ir daugiau aiškumo ir paprasto džiaugsmo tiesiog būti… Mėgautis potyriais tiek daug nebegalvojant.

Mintys – itin kūrybingos ir gali mėgautis kaip juokingai jos kalba pirmu asmeniu ir apsimeta tavimi.

Pavyzdžiui: „Jis labiau turtingas negu aš. Gal vieną dieną būsiu kaip jis…“

Jeigu pamaitini šį balandį, iškart tavo laimė nukeliauja į ateitį ir pradedi pozicionuoti save kaip „aš nepakankamai geras“. „Tikrai būsiu laimingas kai tapsiu toks turtingas kaip jis..! “

Aš tiksliai jau nepamenu kaip gyvenau ir mačiau gyvenimą kai „mano aikštėje“ rinkosi tūkstančiai balandžių, bet žinau tik faktą, kad nuolat juos šeriant tikrai nebuvau laimingas ar jaučiausi ramus… Kai aikštė išsivalo, bent jau man, dingsta ir prisiminimas, kad ji kažkada buvo nešvari.

Man tai buvo lyg gyvenimas „šiukšlyne“ nežinant kas aš esu ir ką iš tikro mėgstu. Vis gaudydavau įvairius šešėlius bandant save patenkinti (patenkinti savo mintis!).

Arba tu juokiesi iš minčių arba jos juokiasi iš tavęs.

Pastebėk savo mintis jų neliečiant (nešeriant balandžių). Tiek kiek gali ir taip dažnai kaip gali. Susikurk „atstumą“ nuo savęs iki minčių ir šių balandžių kasdien atskris vis mažiau ir mažiau…

Gyvenk ramybėje ir būk laimingas(a). R.

Norėtum gauti laišką apie savirealizacijos susitikimus ir naujus įrašus? Tada kviečiu įvesti savo el. paštą apačioje:

=> Turi klausimą? Gali paklausti jo paspaudus čia

=> Individuali Savirealizacijos sesija

=> Grįžti į "Skaitiniai" skyrelį

=> Grįžti į pagrindinį