Laiko iliuzija

Anglų k. „NOW“ = „DABAR“

Šiandien nuveikiau tiek daug, bet nepraėjo nė kiek laiko nes yra tik DABAR.

Klausimas skaitytojui: Ar kada buvai ateityje arba praeityje?
(Mintys su istorijomos apie praeitį arba ateitį nesiskaito nes jos irgi atsiranda ir pranyksta dabar. Tas pats galioja sapnams ir vizijoms.)

Sekantis klausimas skaitytojui: Ar kažkaip gali nuvykti į praeitį arba ateitį? Pasistenk ir pabandyk.

To padaryti dar niekam nepavyko, tad savirealizacija siūlo būti nuoširdžiu sau – pasitikrinti ir priimti faktą kad yra tik DABAR kuris yra amžinas ir kuriame vyksta visos mūsų patirtys, visas gyvenimas kurį žinome. Tau nereikia praktikuoti buvimo „čia ir dabar“ nes tu čia jau įstrigęs ir negali būti niekur kitur. Gali tik turėti tokį įsitikinimą, kas patyrimiškai, atrodo, sukuria laiką, praeitį, ateitį ir dabartį.

Šio „DABAR“ neįmanoma apčiuopti protu ir viskas ką žmogus patiria nuolat neapčiuopiamai keičiasi iškarto virstant praeitimi… Tai pagrindas. Baltas knygos lapas kuriame skirtingų spalvų raidėmis parašyta visų mūsų istorija.

„DABAR“ nėra dabartis. Tai belaikė zona. Krantai kurie talpina laiko ir patirčių upę.

Gyvenimas nuo pat žmogaus kūno gimimo yra sudarytas iš skirtingų patirčių kurios nuolat keitėsi ir, atrodo, vyko laike.

Tai tik įdėja, kuria patikėjus sukuriame laiko iliuziją. Šis vienas praktiškas sakinys patvirtina šią tiesą. Paklausk savęs, ar sutinki su šiuo teiginiu?

Kad žmogus galėtų kažką patirti, tai turi vykti dabar.

„ŠIS MOMENTAS“ – tai vienintelis dalykas kas yra tikra ir kas egzistuoja. Jis atveria vartus į patirčių vandenyną ir tai visas mūsų gyvenimas kurį žinome.

Pažvelk į savo praeitį ir prisimink, bet kokį įvykį kuris „neįvyko dabar“. Viskas „vyko“ dabar, ar ne (kad ir kaip keistai tai skambėtų – „vyko dabar“, hehe)?

Ir viskas vis dar vyksta šitame pačiame „dabar“.

Klausimas skaitytojui: Kokiu greičiu vienas „dabar“ keičiasi į kitą „dabar?

Arba.

Kiek „dabar“ įvyko nuo tavo pusryčių iki vakaro?

Šie klausimai skamba net juokingai, ar ne? Jie neturi jokios logikos. Tačiau praeitis ir ateitis kažkaip vistiek atrodo tikri ir net labai. Kodėl?

Gyvenimas negalėtų būti suvoktas jeigu žmogaus protas nesudėliotų šių „dabarties filmo kadrų“ į liniją. Tai vadinama atmintimi. Ir nuostabu pamatyti kaip tai veikia, tačiau tikėti praeitimi arba ateitimi kaip „gyvenimo tiesa“ sukuria „tikras mintis“ apie praeitį ir ateitį į kurias įsikabinus staiga pasimiršta tai, kas iš tiesų realu ir tikra – realybė kuri yra, realybė dabartyje.

Būnant vaiku smėlio dėžėje su daugybe įdomių žaislų nesinori galvoti apie ateitį; ką veiksiu namuose kai pakvies mama.

Pažiūrėjus į tai, kas yra, į šį momentą, tai, ką žmonės vadina evoliucija ir progresu nebeturi prasmės. Tai tik konceptas kuris gyvas tol, kol žmogus juo tiki. Ši įdeja žmogų priverčia investuoti savo laimę į ateities įvykį kai jis pasieks savo tikslą ar kažkuom taps, kas sukuria nesibaigiantį laimės ieškojimą ir trūkumo jausmą – nepasitenkinimą gyvenimu dabar. Deja, laimės ateityje negali būti nes ateities tiesiog nėra – ji gyva tik mintyse. Paprasta ir natūrali laimė jaučiama buvimu dabartyje, kai širdis ir protas sugrįžta į „DABAR“ dingus norui ieškoti ko nors kito, „geriau“, negu yra šią akimirką.

Skaitant šį mano tekstą seki raidę po raidės ir taip iš šių skirtingų raidžių, proto pagalba, sudėlioji kažkokią prasmę – sakinį, kuris smegenyse konvertuojasi ir vykdo „peržiūrą“ priklausomai nuo gyvenime įgytų įsitikinimų ir patirčių, ir automatiškai įvertina ar tau tai patinka, ar ne. Ar taip gali būti, ar ne.

Joks žmogus pasaulyje nėra perskaitęs viso sakinio.

Praeitis lyg kapinės. Tai jau dingo, mirė.

Ateitis vis dar neatėjo. Gyvenimas spontaniškas ir sekanti akimirka yra visiškai nenuspėjama.

Galima įsivaizduoti ir numatyti kaip įvykiai turėtų išsiskleisti, tačiau tikėjimas, kad bus taip kaip aš noriu – yra našta. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad viskas nutiks taip, kaip geriausia tau, bet ne visada tai atitinka ego programos lūkesčius ir norus. Dėl to, kuo mažiau lūkesčių, kuo mažiau žinai – tuo daugiau ramybės ir laisvės jauti.

Jeigu žmogus sau nuoširdus – jis nežino kas bus ir kas geriausia jam. Žinojimas – ego programa. Kviečiu pabandyti kiek įmanoma nežinoti. Esi lyg dieviškas kvailys, bet kuo „kvailesnis“ esi – tuo daugiau laimės ir ramybės jauti.

Pasakius „Taip“ šiam momentui – pasakai „Taip“ visai egzistencijai.

Dauguma sako „Ai gal dar ne, ačiū. Dar ne dabar. Galbūt rytoj kai jausiuosi geriau. Kai grįšiu iš kelionės tikrai užsiimsiu savirealizacija ir t.t.“

Jeigu nori pakeisti savo gyvenimą – imkis veiksmų šią akimirką. Kada daugiau, jeigu ne dabar?

Žmogus ieško to, kas yra „ČIA IR DABAR“, bet jis to ieško praeities arba ateities mintyse ir istorijose bėgdamas horizonto link ir niekaip nesuprasdamas, kodėl jis niekaip nepriartėja prie savo tikslo nes kuo jis greičiau bėga tuo greičiau tolsta šis horizontas.

Realybėje egzistuoja tik šis momentas kuris talpina visą amžinybę ir kuriame nėra jokio laiko. Tai potencialas nutikti.

Gera analogija būtų knyga.

Paėmus į rankas knygą, rankose laikai visą jos istoriją – laikai viską nuo pradžių iki pat pabaigos. Bet kuris puslapis ir žodis tampa tau pasiekiamas. Turi potencialą atversti bet kokį puslapį ir perskaityti bet kurį žodį.

Tačiau vadinamas 3D protas labai limituotas ir gali suprasti tik vieną žodį vienu metu viename puslapyje. Taip raidė po raidės, žodis po žodžio verčiasi knygos lapai ir be to, perskaitytą tekstą dar interpretuojame pagal save.

Kiekvienas žmogus tą pačią knyga interpretuoja savaip nes knyga palieka daug erdvės fantazijai ir vaizduotei. Tai analogija mūsų Realybei. Tai – viena knyga, kurią skaitydami per skirtingus protus interpretuojame ją savaip ir dėl šios priežasties kiekvienas suprantame ir jaučiame gyvenimą visai kitaip. Kiekvienas gyvename dėl skirtingų dalykų ir turime skirtingą prasmę.

Ir net laikydami savo rankose visą amžinybę, šis, gan limituotas „trečios dimensijos protas“ gali suvokti tik vieną gabalėlį, kuris, atrodo, vyksta laiko linijoje, patiriant iliuziją apie ateitį ir praeitį, ir taip pat – dabartį.

Ši knyga visada mūsų rankose ir ji nesikeičia. Verčiasi tik knygos puslapiai pasakodami skirtingas įvairias istorijas ir tai mes vadiname savo gyvenimu Žemėje. Visos patirtys nuolat kinta ir kiekvieną sekundę vis skaitome naują žodį, bet tai vistiek ta pati knyga kuri visada „DABAR IR ČIA“.

Niekas niekada neišėjo iš šios knygos – niekas niekada neištrūko iš šio momento. Visos praktikos išlikti sąmoningu dabartyje yra taip pat tik šios knygos istorija.

Realybė – amžina ir anapus laiko. Natūrali jos savybė – buvimas – kurį jaučiame, o tiksliau, kuo esame kiekvienas iš mūsų ir jo nereikia praktikuoti ar ieškoti. Buvimas jau yra savaime nesvarbu kokia patirtis vyksta. Tu žinai, kad ESI ir šią akimirką skaitai šiuos žodžius.

Ar kada nors nebuvai?

Gyvenk ramybėje ir būk laimingas(a). R.

Norėtum gauti laišką apie savirealizacijos susitikimus ir naujus įrašus? Tada kviečiu įvesti savo el. paštą apačioje:

=> Turi klausimą? Gali paklausti jo paspaudus čia

=> Individuali Savirealizacijos sesija

=> Grįžti į "Skaitiniai" skyrelį

=> Grįžti į pagrindinį