Smėlis ir smėlio pilys – Analogija paaiškinti iš ko padaryta Realybė (gyvenimas)

Ar kada susimąstei iš ko padaryti tavo sapnai?

Kasnakt sapnuoji vis kitus sapnus, vis kitas istorijas ir pasaulius. Viename gali skristi, kitame leisti magišką ugnies pliūpsnį, trečiame tave gaudo demonai… Draugui paklausus ryte „ką sapnavai?“, gali be abejonės atsakyti, kad sapnavai tą ir tą… Iš ko padaryti tavo sapnai?

Knygoje raidės sudaro žodžius. Žodžiai sudaro sakinius. Sakiniai pasakoja istoriją. Tu interpretuoji šią istoriją savaip ir joje randi savo prasmę. Raidės knygoje padarytos iš spausdintuvo rašalo. O iš ko padaryti tavo sapnai?

Sapnuodamas matai skirtingus vaizdus. Girdi skirtingus garsus. Dėl matomų vaizdų ir girdimų garsų gali suprasti, kad sapnuoji miestus ar žmones kurie kalba. Šie tau sukuria istoriją (apie ką sapnas).

Ryte atsikėlus, tai, ką sapnavai, interpretuoji pagal save ir užsirašai.

Klausimas skaitytojui: Iš ko padarytas šis sapnas visiškai nekreipiant dėmesio kas jame vyko ir kokia jo istorija? Sapnas – kas tai per „daiktas“?

Kas yra tai, dėl ko esi tikras, kad vyko sapnas, sapnavai?

Atsakymas į ankstesnį klausimą tinka ne tik sapnams – jis tinka ir mūsų realybei. Naudoju sapnus kaip pavyzdį, nes su jais surišta nedaug įsitikinimų.

Tad akimirkai įsivaizduok, kad tavo sapnai padaryti iš smėlio. 🙂

Žmonės, gyvūnai, miestai, erdvė, kosmosas – viskas iš smėlio.

Kad ir kur nukreipi akis, kad ir ką patiri – visur smėlio figūros.

Įsivaizduok, kad niekas niekada gyvenime neegzistavo išskyrus smėlį. Nieko atskiro. Tik smėlis!

Smėlis nuolat keičia formą; smėlio žmonių kūnai nuolat keičiasi, statosi smėlio miestai ir tiesiasi smėlio keliai, auga smėlio medžiai ir smėlio miške vaikšto smėlio gyvūnai. Oras ir erdvė taip pat iš smėlio!

Ar smėlis ir smėlio figūra atskiri vienas nuo kito?

Neįmanoma patirti ar žinoti nieko kito, nes viskas kas yra – tiesiog yra iš smėlio.

Viskas ką gali pasakyti apie šią realybę – Tiesiog smėlis.

***

Dabar pakeisiu žodį smėlis į „sąmonė“ ir važiuojam dar kartą!

Žmonės, gyvūnai, miestai, erdvė, kosmosas – viskas padaryta iš „sąmonės“. Tu tai suvoki, dėl to tai egzistuoja. (Sąmonės savybė – tiesiog suvokti).

Be tavęs tai neegzistuotų – nebūtų kam to suvokti (patirti).

(Net jeigu tave aplanko Marija ar koks nuostabus angelas – jie negalėtų egzistuoti be Tavęs, kas juos „suvokia“, nes tai tik formos kurios keičiasi ir jos padarytos tik iš tavo „žinojimo“ arba „suvokimo“)

Kad ir kur žiūri, kad ir ką patiri – visa tai  „suvoki“.

Egzistuoja tik „suvokimas“ ir tai yra natūrali neasmeniška Realybės būsena dar prieš išmoktus žodžius ir interpretuotas istorijas, įgytas žinias. Yra tik sąmonė (yra tik šio momento suvokimas).

Tai kas suvokiama, nuolat keičia formą, bet šios formos lyg pagamintos iš to paties „suvokimo“.

Ir kadangi tu suvoki viską kas keičiasi (žinai, kad tavo gyvenime įvyko visko labai daug), tu esi sąmonė. Suvokti gali tik sąmonė. Tai jos funkcija!

Jeigu pasižiūrėsi, nėra jokio „Aš“ kuris skaito šį tekstą. Nėra subjekto atskiro nuo objekto. Vyksta tik šio teksto skaitymas ir vyksta to suvokimas. Jo neskaito jokia būtybė nes visatoje nėra nei vienos būtybės. Yra tik viena neduali sąmonė ir jos funkcionavimas pasireiškia per įvairias formas ir protus, ir visą tai suvokia ta pati sąmonė. Sąmonė suvokia save. Jokių atskirų būtybių. Žmonės, vaiduokliai, marsiečiai, angelai, pakylėti valdovai – visa tai – skirtingos (unikalios) tos pačios sąmonės išraiškos priklausomai nuo atitinkamo vibracijos lygio per kurias ta pati sąmonė suvokia skirtingas tos pačios sąmonės (savo) plotmes. Tai lyg labirintas su daug kambarių. Visos aukštos ir žemos dimensijos vyksta vienoje sąmonėje, nieko išorėje. Išorė – iliuzija. Sąmonė apima ir suvokia viską kas yra – tik save.

Daugiau nieko niekada nebuvo. Tik sąmonė. Nėra kitų žmonių. Nėra pasaulio. Visa tai, kas atrodo ir jaučiasi atskira – tik istorijos interpretacija protu gyvenime išmoktais pavadinimais. Protas – taip pat sąmonės funkcija.

Žmonių kūnai ir pasaulis padaryti tik iš tos pačios sąmonės suvokimo. Nieko fiziško ir kieto. Savirealizacija ištirpdo materiją, ištirpdo dvasingumą ir lieka tik tai, kas visada buvo yra ir bus.

Apsinuogink. Nusimesk visus filtrus per kuriuos žvelgi į šį pasaulį ir pamatysi, kad visada esi namuose ir sąmomingai kureni amžiną meilės ir išminties židinį.

Kai suvoki – Esi.

Gyvenk ramybėje ir būk laimingas(a). R.

Norėtum gauti laišką apie savirealizacijos susitikimus ir naujus įrašus? Tada kviečiu įvesti savo el. paštą apačioje:

=> Turi klausimą? Gali paklausti jo paspaudus čia

=> Individuali Savirealizacijos sesija

=> Grįžti į "Skaitiniai" skyrelį

=> Grįžti į pagrindinį